Paviešinti nauji duomenys apie pramonės įtaką oro taršai: daugiausia išskiriami NMLOJ

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje skelbiama informacija apie pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus poveikį aplinkos oro kokybei. Joje pateikiami apdoroti duomenys apie tai, kaip įvairi pramoninė gamyba ir cheminių produktų naudojimas prisideda prie teršalų išmetimo į orą.

Švieslentėje apibendrinta informacija apie išmetimus, susijusius su chemijos produktų – polimerų, plastikų, adhezinių medžiagų – gamyba, maisto ir alkoholio pramone, tirpiklių, dažų, lakų ir kitų cheminių medžiagų vartojimu pramonėje, paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose. Taip pat įtraukti duomenys apie teršalus, susijusius su naftos produktų gamyba, sandėliavimu ir paskirstymu. Pabrėžiama, kad šios veiklos lemia taršą, turinčią poveikį žmonių sveikatai ir ekosistemoms.

Nurodoma, kad švieslentėje naudojami Aplinkos apsaugos agentūros parengtos 1990–2023 m. nacionalinės oro teršalų apskaitos ir 2005–2023 m. Lietuvos ūkio oro teršalų išmetimų apžvalgos duomenys. Išmetimai apskaičiuojami remiantis Europos ir tarptautinėmis metodikomis, naudojant statistinę informaciją apie gamybos, importo, eksporto apimtis, sunaudotą kurą, tirpiklių ir cheminių produktų vartojimą bei technologinius ypatumus. Apskaitomi sieros dioksido (SO₂), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH₃), smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2.5) ir kitų teršalų kiekiai.

Naujausi švieslentėje pateikiami duomenys apima 2023 metus. Pažymima, kad oficiali nacionalinė statistika apie išmestus oro teršalus vėluoja dvejus metus, nes reikia apdoroti praėjusių kalendorinių metų duomenis. Baziniais lyginamaisiais metais pasirinkti 2005-ieji – šį laikotarpį numato Europos Sąjungos ir tarptautiniai susitarimai, kuriais Lietuvai nustatyti privalomi pagrindinių teršalų mažinimo tikslai.

Akcentuojama, kad NMLOJ išmetimai pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje išlieka svarbiausiu iššūkiu. 2023 m. šiame sektoriuje išmesti NMLOJ sudarė apie 47 % viso šalies NMLOJ kiekio. Nuo 2011 m. fiksuojama šių teršalų didėjimo tendencija: 2023 m., palyginti su 2011 m., išmestas kiekis padidėjo apie 81 %, o lyginant su 2022 m. – 2 %. Tokį augimą daugiausia lemia didėjantis tirpiklių vartojimas dažymo, poligrafijos, sausos tekstilės valymo ir kitose veiklose pramonėje bei namų ūkiuose.

Agentūra nurodo, kad 2023 m. pramonės ir produktų vartojimo sektorius skirtingai prisideda prie bendros taršos, priklausomai nuo teršalo rūšies. Be NMLOJ, šis sektorius sudaro apie 5 % smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2.5), 1,1 % sieros dioksido (SO₂) ir maždaug 1,5 % azoto oksidų (NOx) bei amoniako (NH₃) nacionalinio kiekio. Nacionaliniu mastu NMLOJ mažinimo tikslas –32 % 2023 m. dar nepasiektas, šį teršalą būtina sumažinti dar apie 3 %. Pabrėžiama, kad prie oro taršos labiausiai prisideda technologiniu požiūriu intensyvios šakos – pramoninis dažymas ir spausdinimas, maisto ir alkoholinių gėrimų gamyba, sausas valymas, dirbtinių pluoštų ir polimerų gamyba, kurioms būtina nuolatinė stebėsena ir griežtesni reikalavimai.